Kol Lietuvoje vis dar taikomi dėl karantino įvesti judėjimo tarp savivaldybių ribojimai, belieka jų paisyti ir drausmingai žygiuoti tik ten, kur „leidžia turimi dokumentai”. O jie man leidžia legaliai lankytis Vilniaus mieste bei rajone. Ką gi, kita vertus, tokie ribojimai… Skaityti toliau →
„Jei nepakviesi manęs į žygį, tarp mūsų viskas baigta” – kažkurį savaitgalį po eilinio žygio su kita kompanija „prasileidau” ultimatumą nuo Gedimino. Tai teko skubiai taisyt padėtį. Ėmėm ir susukom tris dešimtis kilometrų už Vilniaus Vilniuje. Keli pastebėjimai apie tai,… Skaityti toliau →
Žaliuoju taku, vedančiu palei Strėvos upę ir sukančiu ratą Spindžiaus mišku, esu ėjęs bičiulio Manto Žalkausko organizuotame „Fail Hike” žygyje. Apie jį kada nors parašysiu atskirą įrašą, nes tai buvo labiausiai netipinis iš visų žygių, kuriuose man yra tekę dalyvauti…. Skaityti toliau →
Ateini prie ežero, stovi jo pakrantėje ir supranti, kad ribos tarp dangaus ir žemės tiesiog nėra. Jokio horizonto, jokios linijos. Viskas paskandinta rūke. Visiškai viskas. Tokiame tirštame, kad matosi tik arčiausiai esantys nuliūdę medžiai, keletas kuolų ir vienišas plaustas ežero… Skaityti toliau →
Tik priminsiu tai, ką esu sakęs pavasarį: mes gyvenam keistu metu, kai gamta su žmogumi nusprendė pasikalbėti savo kalba. Vieni tos kalbos nesuprato ir, deja, nesupranta iki šiol, nes… grūstis prekybos centruose ir akropoliuose jiems ir toliau liko norma. Kitiems… Skaityti toliau →
Sena idėja nusinešti Yodą į mišką pagaliau įgyvendinta. Matyt, nereikia pasakoti, iš kur ir kaip ši frazė kilusi. Tiesa, čia ji šiek tiek pakeista. ➤ Taip pat skaitykite Akimirka #3 Balta pasaka Akimirka #2 Rytas prie Kernavo
© 2024 NeNamie.lt — Sistema: WordPress
Tema: Anders Noren — Į viršų ↑
