Ateini prie ežero, stovi jo pakrantėje ir supranti, kad ribos tarp dangaus ir žemės tiesiog nėra. Jokio horizonto, jokios linijos. Viskas paskandinta rūke. Visiškai viskas. Tokiame tirštame, kad matosi tik arčiausiai esantys nuliūdę medžiai, keletas kuolų ir vienišas plaustas ežero viduryje. Daugiau nieko.

Primena vaikystę, kai mano tėvas Puslaidininkių fizikos institute ant grindų papildavo skysto azoto! Na, dabar jūs žinot, kaip diskotekose atsirasdavo tie „dūmai“.

Rytas. Rūdninkų giria. Kernavas.

➤ Taip pat skaitykite