Visagino kronikos: ežerų labirintas, sustojęs laikas ir popierinė pica atomo mieste

Pirmas įrašas po gero pusmečio. Ir ne, tai nereiškia, kad aš niekur nevaikščiojau. Tiesiog, gal tose kelionėse buvo mažiau įspūdžių, kartojosi vietos ir po jų neateidavo įkvėpimas. Ir nebuvo noro rašyti. Visi puikiai suprantat ir matot, ką išdarinėja ūsuotas nevisprotis… Skaityti toliau →

Bezdonys – Vilnius arba kaip sostinė be elektrinio tramvajaus liko

Taip jau gavosi, kad prieš Vyriausybei atšaukiant draudimus judėti tarp savivaldybių, keli žygiai Vilniuje buvo teminiai. Su draugais keliavome ten, kur stovėjo Baltieji Vilniaus stulpai, ėjome dabar jau nebematomais lenkmečio siauruko bėgiais ir lankėme Vilniaus gyvūnus. Nuo teksto apie transportą… Skaityti toliau →

Pusdienis Neries regioniniame parke: Ne Namie – kaip namie

Pagaliau atsirado galimybė pratęsti savo tradiciją – kasmet bent vieną kartą įveikti kairiojo Neries kranto turizmo trasą. Vyriausybė panaikino karantino metu taikytus judėjimo tarp savivaldybių draudimus, o mintis išsiruošti į žygį man kilo gana spontaniškai, sekmadienį vakare. Šiuo metu galiu… Skaityti toliau →

Apie tai, kodėl Vytis kartais joja „ne į tą pusę“

Ne vienas jūsų veikiausiai turite draugų bei pažįstamų, kurie žygiuose ir ne tik mėgsta savo kuprines ar aprangą papuošti antsiuvais. O gal ir patys dėvite antsiuvus? Manau, jog sutiksite, kad populiariausi yra patriotiniai – Trispalvė, Vytis, užrašas „Lietuva“, stilizuotos bei… Skaityti toliau →

Vilniaus gyvūnai

Idėją apeiti Vilniuje esančias skulptūras ir paminklus, kuriuose vaizduojami gyvūnai, pamėtėjo klasiokė Laura. Iškart patiko, o ir proga pasitaikė greitai. Tiesa, prieš tai teko atlikti kelias smulkias maršruto korekcijas ir pasėdėt prie žemėlapio apgalvojant starto vietą. Nesinorėjo veltui sukti ratų… Skaityti toliau →

Lenkų siauruko bėgiais

Idėja pasivaikščioti ten, kur 1930 metais Vilniaus krašte šeimininkavę lenkai įrengė ir kariniams tikslams naudojo siaurąjį geležinkelį, kilo po Baltųjų stulpų žygio. Besidomint šių sostinės ribų žymeklių istorija teko nemažai skaityti apie Zakretą, dabartinį Vingio parką, ir čia nutiestą pionierių… Skaityti toliau →

Nuo Radvilų Lukiškių iki Zakreto ir Vingio

Jei šių laikų jaunimo paklaustumėme, ką jie žino apie Vingio parką, esu įsitikinęs, jog daugelis tiesiog pasakys, kad tai puiki vieta leisti laisvalaikį, paminės kokios nors savo mėgstamos grupės koncertą, dar gal Dainų šventę. Vyresni veikiausiai prisimins atrakcionus, didžiausią Sąjūdžio… Skaityti toliau →

Radioaktyvus Gediminas. Dekonstrukcija

Nepasakysiu nieko naujo ir nieko sensacingo – Vilniuje esantis paminklas Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Gediminui yra radiokatyvus. O jei kalbėti labai tiksliai moksliškai, tai padidintą jonizuojančiąją spinduliuotę skleidžia paminklo postamentas. Kodėl? Atsakymas labai paprastas. Tai – granitas. Sulaukiau nemažai reakcijų bei… Skaityti toliau →

Vilniaus sienos kitaip. Ten, kur stovėjo Baltieji stulpai

Smagu, kai viena graži idėja paskatina kitą. Metų pradžioje karantino ribojimų Vilniuje įkalinti Rasa ir Andrius iš „Taip jau gavos“ ėmė ir pėsčiomis apėjo dabartines sostines „sienas“. Ir ne bet kaip, o būtent ten, kur driekiasi administracinė riba – visai… Skaityti toliau →

Ultra ilgų žygių pionieriai. Močiutė Gatewood

Išgyvenusi smurtą artimoje aplinkoje, susilaukusi vienuolikos vaikų, šiaip ne taip pajėgusi išsiskirti su vyru, būdama 54-erių Močiutė Gatewood pasiryžo įveikti daugiau nei 3 000 km ilgio Apalačių taką. Be specialaus pasirengimo, be žemėlapio ir kompaso, nepranešusi artimiesiems. Pirma nesėkmė jos… Skaityti toliau →

Jo Didenybė Juodasis Česnakas

Nelaikau savęs gurmanu, tačiau visada įdomu atrasti bei išmėginti kažką naujo ir nekasdieniško. O dar smagiau, kai tai nutinka žygiuose. Pirmąsyk juodojo česnako paragavau su bičiuliais tyrinėjant Rūdninkų girios paslaptis. Užkandžiaujant prie ežero Rasos ir Andriaus iš „Taip jau gavos“… Skaityti toliau →

Naujininkai – Paneriai. Kai atima kvapą. Visomis prasmėmis

Aš, kaip žinia, laukiau ir prašiau daug sniego, tad po šios dienos nepersigalvojau, nors… Kartais beeinant atrodė, kad matau JĄ – su dalgiu ant peties ir besišypsančią bedante burna. Tuoj, tuoj… ji pabučiuos ir liksi toje baltoje karalystėje amžiams amžiniesiems…. Skaityti toliau →

Akimirka #3 Balta pasaka

Nežinau, kaip jums, bet man tai gražiausia žiemos nuotrauka. Taip, ledo sukaustyti ežerai, sniegu apkabinti medžiai, gilios lyg penki patalai pusnys, apsiklojusius pušys ir eglės, varvekliai, kalniukai ir balti kaip pienas laukai – visa tai nuostabu žiemą, bet… Pro šią… Skaityti toliau →

MTB trasa Tapelių link. Užskaitau, bet tai ir viskas

Kol Lietuvoje vis dar taikomi dėl karantino įvesti judėjimo tarp savivaldybių ribojimai, belieka jų paisyti ir drausmingai žygiuoti tik ten, kur „leidžia turimi dokumentai“. O jie man leidžia legaliai lankytis Vilniaus mieste bei rajone. Ką gi, kita vertus, tokie ribojimai… Skaityti toliau →

Daiktų istorijos. „Keen“ – gimę iš meilės burėms

Jei žygiuose apžiūrinėjate greta einančiųjų avalynę ar tiesiog įdėmiau nagrinėjate laisvalaikio renginių nuotraukas, matyt esat pastebėję žygeivių, avinčių iš pirmo žvilgsnio gan plačiais ir neišvaizdžiais bukanosiais batais arba sandalais. Būtent buka ir gremėzdiškai atrodanti nosis jums pasufleruos: tai – „Keen“…. Skaityti toliau →

« Senesni įrašai

© 2021 NeNamie.lt — Sistema: WordPress

Tema: Anders NorenĮ viršų ↑

Copy link
Powered by Social Snap