Nepasakysiu nieko naujo ir nieko sensacingo – Vilniuje esantis paminklas Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Gediminui yra radiokatyvus. O jei kalbėti labai tiksliai moksliškai, tai padidintą jonizuojančiąją spinduliuotę skleidžia paminklo postamentas. Kodėl? Atsakymas labai paprastas. Tai – granitas.

Sulaukiau nemažai reakcijų bei prašymų paaiškinti, kodėl taip yra, kai vieno žygio klipe ir „Instagram“ istorijoje pasidalinau vaizdu apie „spinduliuojantį“ Gediminą. Ką gi, jei yra klausimas, rasime ir atsakymą.

Pasakoja mokslininkas

1996 m. Katedros aikštėje iškilęs skulptoriaus Vytauto Kašubos kūrinys pagamintas iš bronzos. Ir bronzą čia iškart reikia reabilituoti, nes ji neturi nieko bendro su jonizuojančiąja spinduliuote. Padidintą foną skleidžia granitinis paminklo postamentas.

„Radioaktyvaus Gedimino“ paslaptį atskleidžia geras mano bičiulis Vytauto Didžiojo ir Klaipėdos universitetų lektorius, geologijos mokslų daktaras, „Geologo kelionių“ įkūrėjas ir siela Jonas Šečkus.

„Granitas yra magminė uoliena, susiformavusi giliai Žemės gelmėse stingstant magmai. Pagrindiniai granitą sudarantys mineralai yra kvarcas ir plagioglazas, o taip pat jo sudėtyje gali būti daugybė įvairių kitų mineralų – žėručių, raginukės, granatų ir t.t.“, – pasakoja Jonas.

Anot mokslininko, visi granitai yra šiek tiek radioaktyvūs, nes juose magmos kristalizavimosi metu susikaupė radioaktyviųjų elementų – urano, radono, torio.

O kaip gi Gedimino paminklas? Jo postamentas yra pastatytas iš Ukrainoje išgaudo raudonojo granito, o jame yra gamtinio radioaktyvaus urano.

Pasak J. Šečkaus, granitas dėl savo sąlyginio tvirtumo yra populiari statybinė medžiaga, tad jis dažnai naudojamas skulptūroms, apdailos plytelėms, o kai kurios granito atmainos kainuoja labai brangiai.

Granitas – tipiška kontinentinės plutos uoliena, todėl jis randamas visuose žemynuose, o jo amžius gali siekti nuo kelių milijonų iki kelių milijardų metų. Lietuvos kristaliniame pamate, kuris slūgso 200-2000 m gylyje, taip yra granitinių kūnų. Nuo jų išplitimo, slūgsojimo gylio ir priklauso gamtinio radiacinio fono vertės.

Matavimai

Esu pasakojęs, kad turiu dozimetrą – prietaisą, skirtą matuoti jonizuojančiajai spinduliuotei. O kadangi su bičiuliais mieste žygiavome ten, kur stovėjo Baltieji Vilniaus stulpai, buvo nesunku paėjėti kiek į šalį ir pačiam pamatuoti foną prie paminklo postamento.

Kaip ir reikėjo tikėtis, jau po kelių akimirkų dozimetras sukėlė aliarmą. Skirtingose postamento vietose prietaisas rodė foną nuo 0,39 iki 0,77 mikrosivertų per valandą (μSv/h).

Matavimas atliktas Vilniuje 2021-03-06, nuo 13:55 iki 14:00 val. Naudotas TERRA-P dozimetras.

 

Priminsiu, kad leistina jonizuojančiosios spinduliuotės riba Lietuvoje yra iki 0,30 μSv/h. Jei fonas viršija šį „slenkstį“, reikia aiškintis priežastis. Įprastas Lietuvos gamtinis fonas svyruoja tarp 0,05 ir 0,15 μSv/h, tačiau jei pamatuosite jį gilesniuose rūsiuose, skaitiklis gali parodyti 0,20 μSv/h ir daugiau.

Kaip ten bebūtų, paminklo Gediminui postamentas išties spinduliuoja mažiausiai dvigubai daugiau jonizuojančiosios radiacijos nei nustatyta riba. Ar tai pavojinga?

Skaičiavimai

Anot Lietuvos radiacinės saugos centro (RSC), vidutinė metinė apšvitos dozė, kurią gauna statistinis Lietuvos gyventojas, yra 3,36 milisiverto (mSv). Nesumaišykite su mikrosivertais (μSv) – tai labai svarbu!

Metinę dozę kiekvienas žmogus gauna kartu su maistu, geriamuoju vandeniu, iš aplinkos, grunto, kosminės spinduliuotės ir, aišku, medicininių tyrimų metu ar taikant gydymą, kuomet naudojama jonizuojančioji spinduliuotė. Kitaip tariant, radiacija neišvengiamai veikia žmogų 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę, visus 12 mėnesių.

Paskaičiuokime. Tarkime, jog vidutinė Gedimino paminklo postamento spinduliuotė yra 0,50 mikrosivertų per valandą (μSv/h). Žinome, kad metuose iš viso yra 8760 valandų. Dauginame valandinę vidutinę spinduliuotės dozę iš valandų skaičiaus per metus ir gauname 4380 (μSv) mikrosivertų arba 4,38 (mSv) milisivertus.

Dabar prisimenam RSC duomenis, jog vidutinė metinė apšvitos dozė yra 3,36 milisiverai (mSv).

Ką tai reiškia? Ogi tai, jog tektų beveik metus nepertraukiamai sėdėti ant Gedimino paminklo postamento ir visą tą laiką nepatraukti nuo jo savo sėdynės tam, kad gauta metinė apšvitos dozė viršytų visas sumines ribas ir iškiltų realus pavojus sveikatai.

Išvados

Pasvarstykime, ar įmanoma, jog kas nors kada nors ant paminklo postamento išgulės ar išsėdės ištisus metus. Teoriškai įmanoma yra viskas, tačiau praktiškai bent aš net pačiose lakiausiose fantazijose to neįsivaizduoju. Būtų keista, jei 365 dienas ant postamento įsitaisęs asmuo nesulauktų jokio aplinkinių ar policijos dėmesio.

Radiacija yra didelė ir nematoma jėga, tačiau apie ją prirašyta ir nemažai mitų bei baubų. Paminklas Gediminui yra vienas iš tokių.

Šis atviroje vietoje spinduliuotę skleidžiantis objektas yra nepavojingas ir nekelia jokios grėsmės nei aplinkai, nei žmonėms.

Jonizuojančioji spinduliuotė – visur

Kad jau prašnekome apie radiaciją, tai yra ir daugiau vietų, kur jonizuojančiosios spinduliuotės lygis pašoka.

Savo dozę jūs gaunate ir kiekvieno skrydžio lėktuvu metu. Kuo ilgesnis skrydis, tuo didesnė spinduliuotės dozė. Spinduliuotės pokyčius dozimetras rodo ir… kapinėse. Ar žinote priežastį? Taip, dėl to vėl yra „kaltas“ granitas, iš kurio pagaminta nemažai antkapių paminklų bei plokščių.

Moterys puikiai žino, kas yra mamograma. Vieno tokio tyrimo metu gaunama jonizuojančiosios spinduliuotės dozė yra 0,6 mSv. Tokį kiekį jūs gausite po maždaug dešimties transatlantinių skrydžių.

Kiekvieną sykį, kai jums daro rentgeno nuotrauką, jūs taip pat gaunate dozę spinduliuotės. Kiek tokių atvejų buvo jūsų gyvenime? Jei skaitot šį tekstą, reiškia nuo to tikrai nesusirgot.

Ar žinote, kad…

Cigaretę prisidegęs žmogus kiekvieną sykį gauna švino-210 alfa bangų spinduliuotę. Tai taip pat yra jonizuojančioji radiacija, tačiau tokio kiekio daroma žala yra nepalyginamai mažesnė nei nikotino.

➤ Taip pat skaitykite