Pagaliau atsirado galimybė pratęsti savo tradiciją – kasmet bent vieną kartą įveikti kairiojo Neries kranto turizmo trasą.
Vyriausybė panaikino karantino metu taikytus judėjimo tarp savivaldybių draudimus, o mintis išsiruošti į žygį man kilo gana spontaniškai, sekmadienį vakare. Šiuo metu galiu sau leisti vaikščioti kada tik noriu, tad greitai susikrovęs kelis būtiniausius daiktus į kuprinę ankstyvą pirmadienio rytą jau buvau Vilniaus geležinkelio stotyje.
Dabar net negalėčiau dorai paaiškinti, kodėl tą maršrutą žūt būt noriu įveikti bent kartą per metus. Gal todėl, kad būtent Neries regioniniame parke buvo pirmasis ilgas mano žygis, kai tik pradėjau intensyviau vaikščioti. O gal todėl, kad Neries pakrantės gražios visais metų laikais. O ir trasa puikiai parinkta bei įrengta: jaukūs miško keliukai, nuostabi gamta, kvapą gniaužiantys vaizdai, idealiai sutvarkyta infrastruktūra – gali ir pats prisėsti poilsio, ir paraginti nebijoti keliauti mažiau vaikščiojančius žygeivius.
Žodžiu, aš neturiu vienareikšmio atsakymo, bet ar jo čia išties reikia?
Startas
Žygio starto lokaciją pasirinkti galite priklausomai nuo to, kokiu transportu atvykstate į Neries regioninį parką.
Jei keliaujate traukiniu ir visą maršrutą ketinate įveikti pėsčiomis ar dviračiu, išlipkite Lazdėnų geležinkelio stotelėje. Čia iškart pastebėsite stendą su pagrindine trasos informacija. Toliau jums belieka sekti rodykles. Visa trasa puikiai nužymėta.
Žvyrkeliu nusileidę link Bražuolės upelio, kairėje pusėje pamatysite stovyklavietę.
Iš čia patogu pradėti žygį, jei į parką atvykote automobiliu. Netoliese įrengta stovėjimo aikštelė, yra biotualetas, pievoje – kelios erdvios pavėsinės, suoliukai, laužavietė.
Beje, iškart rekomenduoju: stabtelėkite prie visų Neries regioninio parko direkcijos parengtų stendų. Tokių pakeliui išties yra nemažai, o informacija juose pateikiama aiškiai, įtaigiai ir įdomiai.
Stendas apie XX a. 4-ajame dešimtmetyje čia ėjusią Lietuvos ir Lenkijos demarkacijos liniją. Šalia pastatyta pasienio ženklo imitacija – tokiomis šluotomis tuo metu buvo žymima dviejų valstybių siena.
Šio teksto pabaigoje rasite žemėlapį, kuris tinkamai atvaizduoja maršrutus išmaniuosiuose įrenginiuose. Naudokite juos žygio metu sekdami maršrutą, ypač, jei einate pirmą kartą ir nepažįstate apylinkių.
Atstumas ir kryptis
Visas trasos ilgis, nelygu kurlink užsuksite, yra 25-30 km. Rekomenduoju eiti palei Neries kilpą prieš laikrodžio rodyklę, t.y. taip, kaip pavaizduota vaizdo klipe.
Esu ėjęs ir priešinga kryptimi, kirtęs mažiau pastebimus takus, kombinavęs kitus maršrutus, bet tikruoju tos trasos įveikimu vadinu tik žygį aplink visą kilpą ir prieš laikrodžio rodyklę. Kodėl? Galbūt todėl, kad būtent tokia kryptimi žygio trasas kelissyk yra parinkę Neries regioninio parko specialistai, o ir pačią distanciją susiplanuoti ir nusimatyti galimus sustojimus daug lengviau.
Užkeikta veselia – mitologiniai akmenys ties Verkšionimis. Pasakojama, kad vienoje Neries pusėje gyveno mergina, kurią pamilo kitam krante gyvenęs vaikinas. Jaunosios tėvui ar motinai nepatiko būsimas žentas ir esą užtai jaunieji buvo prakeikti. Taigi, kai vestuvininkai kėlėsi per upę, jų vežimai apvirto ir visi puolę vandenin suakmenėjo. Nusekus Neriai matomi 4 pabroliais vadinami akmenys. Jie netgi turi žmonių vardus: Stanislovas, Juzefas, Antanas ir Steponas.
Sutikite, kad 30 kilometrų yra solidus atstumas. Norėsis ir stabtelėti ilgesniam laikui, ir užvalgyti, o gal ir kojas Neryje pamirkyti.
Žinoma, galima išbandyti savo ištvermę ir visą trasą įveikti be sustojimų per kokias 4-5 valandas, tačiau šįkart tiesiog pasistenkime maksimaliai suderinti fizinės iškrovos naudą ir patį žygiavimo malonumą. Tam trys dešimtys kilometrų, mano nuomone, yra optimalu, nors puikiai suprantu, kad kitiems tai gali pasirodyti per daug.
Maršrutas ir reljefas
Jei ėjimą pradėsite nuo Lazdėnų, jo pradžioje jūsų lauks staigesnis nusileidimas žvyrkeliu, kuris žygio pabaigoje virs įkalne ir privers jūsų raumenis dar šiek tiek padirbėti, kol pasieksite finišą. Bet tai ir viskas.
Pačioje žygio trasoje nėra nei staigių pakilimų, nei nusileidimų. Viena įkalnė bus ties Bražuolės stovyklaviete, viena nuokalnė – prieš pat upės vingį praėjus Karageliškių kaimą. Toliau eidami ar važiuodami dviračiais mėgausitės miško garsais, grynu oru ir puikiais vaizdais. Beveik visa trasa eina miško keliais.
Tokie ir panašūs miško takai sudaro beveik 90 proc. visos kairiojo Neries kranto turizmo trasos. Nuotrauka daryta 2020 metų… spalį. Taip, būtent spalį.
Kai įveiksite Neries kilpą ir ties Paneriais išeisite iš miško, beveik du kilometrus teks eiti žvyrkeliu ir asfaltu. Gyvenvietės prieigose ir pačiuose Paneriuose eismas nėra intensyvus, o štai maždaug 700 metrų ilgio kelio atkarpa nuo Vievio yra triukšminga ir judri. Pasirūpinkite atšvaitais, pritvirtinkite juos ant kuprinės bei drabužių, jei tamsu, įjunkite žibintuvėlį. Būtinai prisekite pavadėlį augintiniui ir veskitės jį šalia. Eikite prieš eismą, t.y. kairiąja kelio puse. Taip matysite jums iš priekio atvažiuojančius automobilius.
Laimei, ši atkarpa trumpa, tad tikiu, jog sparčiai ir saugiai ją įveiksite. Asfaltuota danga baigiasi ties Panerių miško regyklos poilsiaviete. Čia galėsite jaukiai atsipūsti puikiai sutvarkytoje pavėsinėje. Toliau iki pat Bražuolės stovyklavietės – tik miško takai!
Alternatyvos
O jų išties yra nemažai. Jei jaučiate, kad visų 30 kilometrų neįveiksite, pasiekę Neries kilpą, galite rinktis taką pro Žalgirio kaimą ir grįžti atgal link Lazdėnų ar Bražuolės stovyklavietės.
Pasukti nuo trasos taip pat galima ir ties Panerių prieigomis. Čia pamatysite rodykles į jau minėtą Žalgirio kaimą arba į Malavolę. Iškart pasakysiu, kad keliukai ten tokie pat jaukūs ir lengvi, tad eiti jais bus labai smagu.
Jei vis tik nusprendėte įveikti ilgesnį maršrutą, dar vienas pasirinkimas jūsų lauks po to, kai pasieksite jau minėtą Panerių miško regyklos poilsiavietę. Už maždaug pusantro kilometro prieisite kryžkelę, kurioje bus rodyklė į Baltamiškio kaimą bei informacinis stendas žuvusiam pasieniečiui Jurgiui Kybartui atminti.
Miško kryžkelė. Kelias dešiniau – link Baltamiškio, kur stovi paminklas pasieniečiui Jurgiui Kybartui. Kelias kairiau jus sugrąžins į Bražuolės stovyklavietę.
Šią alternatyvą rekomenduoju rinktis, jei atvykote traukiniu į Lazdėnus, nes praėję Baltamiškio kaimą geležinkelio stotelę pasieksite ramiu žvyrkeliu pro Kazimieriškes. Be to, galite aplankyti Baltamiškyje stovintį paminklą, skirtą 1931 metais lenkų nužudytam pasieniečiui Jurgiui Kybartui atminti. Jis yra privačioje valdoje, tačiau savininkas geranoriškai leidžia jį lankyti visiems kultūringiems žygeiviams.
Jei vis tik eisite „originalia” trasa, turėkite omenyje, kad dalis maršruto pasikartos, t.y. keliausite tais pačiais takais, kuriais ėjote į priekį. Tiesa, ta atkarpa nėra ilga ir puikiai tiks mėgautis ėjimu žinant, jog artėja pelnytas poilsis po žygio.
Asmeniniai pastebėjimai
Kaip jau minėjau, šį maršrutą kasmet įveikiu bent po kartą. Tai man tarsi tradicija, kaip mažas ritualas. Ir nė vienas metų laikas nenuvylė.
Pavyzdžiui, Neries vaizdas nuo Ausiutiškių konglometaro man gražesnis dabar, pavasarį, ir atėjus auksiniam rudeniui. Gal todėl, kad upės vingis daug geriau matomas ir taip nepaskęsta žalumoje, kurios vasarą, žvelgiant nuo regyklos viršaus, ir taip matosi labai labai daug.
Vaizdas nuo Ausiutiškių regyklos ankstyvą pavasarį…
… ir vasarą
Esu ėjęs žiemą, kuomet bemaž pusė viso maršruto buvo tarsi ledo ritulio aikštelė. Ir tai taip pat teikia savotiško žavesio.
Užsukite apsidairyti prie Panerių dvaro ir į jo sodą. Pats pastatas, tiesa, apleistas ir tebegriūva, tačiau dabar atsiradęs užrašas „Privati valda” teikia vilties, kad šis istorinis statinys pagaliau atgaus buvusį savo grožį ir didingumą. Šalia taip pat yra patogus nusileidimas prie Neries, kur galėsite atsipūsti ir pasigrožėti Lakštingalų sala.
Pakeliui esančiose stovyklavietėse yra laužavietės, tad ugnį privalu kurti tik jose. Vėliau laužą kruopščiai užgesinkite.
Jau rašiau, bet vėl priminsiu apie intensyvaus eismo kelio atkarpą už Panerių. Šalikelė pakankamai plati saugiam ėjimui, tačiau nepraraskite budrumo, stebėkite atvažiuojančias transporto priemones, saugokite save, kartu einančius draugus bei augintinius.
Žemėlapis
Patys matote, jog alternatyvų Neries kairiojo kranto turizmo trasai čia yra tikra daug. Ir jie net ne visi sužymėti. Nebijokite improvizuoti ir patys. Belieka tik įvertinti savo jėgas, avėti patikimą avalynę, tinkamai apsirengti ir pirmyn.
Beje, tarp alternatyvų nepaminėjau maršruto nuo Rykantų per dar vieną įspūdingą regyklą – Paneriškių. Jį rasite žemėlapyje.
Čia taip pat sužymėtos ir trys traukinio stotelės – Rykantų, Lazdėnų ir Baltamiškio. Jei į žygį vykstate būtent šia transporto priemone, iš anksto pasitikslinkite traukinių vykimo tvarkaraštį, kuris kinta priklausomai nuo sezono.
Parašykite komentarą