Aš, kaip žinia, laukiau ir prašiau daug sniego, tad po šios dienos nepersigalvojau, nors…

Kartais beeinant atrodė, kad matau JĄ – su dalgiu ant peties ir besišypsančią bedante burna. Tuoj, tuoj… ji pabučiuos ir liksi toje baltoje karalystėje amžiams amžiniesiems. Visi tie aukštyn-žemyn ir žemyn-aukštyn, ir taip bent penkissyk, atėmė visas jėgas, išvaikė užsitęsusį karantino tingulį ir pagaliau privertė palikti tą komforto zoną. Absoliuti iškrova. Totali. Bičiuliai net sakė, kad kartais aš pats į JĄ panašus buvau, nors tuo ir netikiu…

Ir ne, tai nėra siaubo romano įžanga ar filmo apie amžiną žiemą scenarijus.

Čia aš lipu į kažkelintą įkalnę ir jau nebepamenu, kiek tokių laukia priekyje

Kelias link Panerių nebuvo jokia terra incognita. Žinojom, koks reljefas mūsų laukia, bet net įsivaizduot negalėjom, kiek gi sniego ten priversta. Dalimi šios atkarpos teko žygiuoti praėjusių metų pavasarį, kai dar nebuvo įvesti tokie griežti karantino ribojimai, nereikėjo paisyti socialinio atstumo ir dėvėti kaukių.

O dabar buvo kitaip. Kai jėgos baigias ir kvapas paskutinis lekia lauk, imi ir susimąstai: ar tikrai verta? Ar tikrai? Aišku, kad taip!

Kvapą atima ne tik nuo lėto ir sunkaus kopimo į stačią įkalnę. Žaliosios, nors dabar reikėtų sakyti baltosios, Vilniaus erdvės yra nuostabios tokią žiemą. O pačios gražiausios jos anksti ryte. Kai dar niekas nespėjo pripėduoti šviežiose pusnyse ir kai rytinis vėjas dar nenukratė po naktinio snygio medžiuose užstrigusių baltų gniutulų.

Rytinis miškas ties Druskyne. Po nakties dar niekas nenukritę, niekas nenubraukta ir išdykėlių nenukratyta

Beje, būtent šiame žygyje pasimatė vienas mano taip mėgiamų „Keen“ žieminių batų minusas. „Revel III“ modelio padas yra labai minkštas, aptakios formos šonuose ir puikiai tinka žygiuojant lygiomis vietovėmis ar tolygiai kylančiais takais.

Tačiau ties Paneriais, kaip žinia, yra keletas tokių stačių įkalnių, kur su šiais batais tiesiog nebuvo įmanoma tinkamai „prasikirsti“ laiptelio sniege ir patikimai pastatyti kojos. Kietas avalynės padas be jokios abejonės šioje situacijoje būtų kur kas pranašesnis: ir patogiau „prasikirsti“, ir kur kas lengviau atsispirti kylant. Na, bet kam gi tokiais atvejais yra bendražygiai?

Žygio maršrutą, kaip visada, galite peržiūrėti „Youtube“ kanale.

➤ Taip pat skaitykite